Kodėl reikia suskubti prisirinkti pavasarinių žolelių?
Pavasaris mums dovanoja be galo daug vitaminų ir vertingų maistinių medžiagų netikėčiausiomis formomis. Praeitame straipsnyje aptarėme, kokie augalai savyje talpina vitaminų bombas, kurias tinkamai naudojant sustiprinsite savo imunitetą po prailgusios žiemos.
Straipsnį rasite čia: Vitaminų bomba Jūsų kieme
Žinoma, šviežios žolelės, arba kitaip – supermaistas, iš karto keliaujantis ant mūsų stalo, yra bene geriausias būdas pasisavinti vitaminus. Populiariausia yra ruošti nuostabius kokteilius ar salotas, kurių receptų įvairovę aptarsime kitame straipsnyje.
Tačiau pavasaris netrukus baigsis, tad kaip išsaugoti tuos neįkainojamus vitaminus ilgesniam laikui? Gal net ateinančiai žiemai?
Pagrindiniai žolynai, kurių atsargas patartina kaupti yra kiaulpienės, garšvos, dilgėlės, dar gali būti laukiniai ir meškiniai česnakai, balandos, rūgštynės. Šių augalų pagalba papildysite savo mitybos racioną pavasariniais vitaminais net žiemos metu.
O šiandien mes aptarsime 3 dažniausiai naudojamus konservavimo būdus, kuriuos tikrai nesunkiai pritaikysite savo atsargų ruošimui. Svarbiausia, prisiruošti išeiti pasiskinti šio gėrio, kuris neabejotinai jus pradžiugins šaltos žiemos metu, kai neišvengiamai pritrūksta saulės dovanojamos energijos.
3 paprasčiausi konservavimo būdai
1. Šaldymas
Bene paprasčiausias būdas – šaldymas. Čia didelio mokslo nereikia, tačiau vis tik verta atkreipti dėmesį į tam tikrus niuansus.
Šaldymui skirtas žoleles reikia rinkti sausą dieną, nuplauti, nusausinti, sudėti į šaldymui skirtus maišelius ar indelius ir užšaldyti.
Kokybiškiausias šaldymas – spartusis, kai užšaldoma šaldiklyje, esant – 24 laipsnių C temperatūrai. Greito užšaldymo produktuose gerai išsilaiko vitaminai.
Tiesa, prieš šaldant apgalvokite, kaip vėliau naudosite užšaldytus augalus. Aš, asmeniškai, labai nemėgstu atšildytų ištižusių lapų. Tad jei juos ketinu dėti į sriubas ar salotas, prieš šaldant iš karto supjaustau smulkiai.
Smulkiai pjaustytas žoleles taip pat galima šaldyti ledo kubeliams skirtuose padėkliukuose, tada turėsite tarsi atskirai suruoštas porcijas – paruoštukus įvairiems patiekalams gardinti. Susmulkintas žoleles reikia sudėti į padėkliukus ir užšaldyti. Tuomet jau sušalusius kubelius galima išimti iš indelių ir perdėti į šaldymui skirtus maišelius – taip atlaisvinsite padėkliukus.
2. Džiovinimas
Džiovinimas – tai seniausias, paprasčiausias ir sveikiausias konservavimo būdas. Džiovinamame produkte vandens koncentracija taip sumažėja, kad mikroorganizmai nebegali augti, todėl džiovinti produktai ilgai negenda ir juose išlieka didžioji dalis vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų.
Džiovinimui lapus reikia rinkti saulėtą dieną, išdžiūvus rasai ir iš karto padžiauti gerai vėdinamoje patalpoje, vengiant tiesioginių saulės spindulių.
Dėmesio. Netinkamai džiovinant labai greitai suyra vitaminas C, tuomet jau geriau rinktis šaldymą.
Džiovintus produktus labai patogu sandėliuoti, pakanka sudėti į lininius maišelius ar į stiklinius indelius.
Nuo senų senovės žolės buvo renkamos tiek gydomaisiais, tiek maisto gamybos tikslais. Pavyzdžiui džiovintas garšvas dėdavo į miltus. Sudžiovinus žoles jas galima sumalti ir jomis gardinti sriubas, salotas. Ypač patogu turėti įvairių pavasarinių žolių mišinius, kuriuos po to galima kaip vitaminų dozes dėti į kokteilius.
3. Rauginimas arba fermentavimas
Rauginimas – tai puikus konservavimo būdas. Čia pagrindinį „darbą“ atlieka bakterijos. Tai puikus būdas išlaikyti visas naudingas medžiagas ir dar papildyti savo mitybą gyvosiomis bakterijomis.
Tai tarsi papildomai gaunama nauda! Bakterijos apsaugo produktus nuo gedimo ir išvaduoja mus iš būtinybės karts nuo karto keliauti į vaistines bei pirkti gerųjų bakterijų kapsules.
Rauginti galima daug įvairiausias žoles: garšvas, dilgėles, kiaulpienių lapus. Rauginimo arba kitaip, fermentavimo, receptų galima atrasti įvairių.
Pasidaliname labai paprastu garšvos rauginimo receptu.
Taigi, garšvą, kaip ir kopūstus, galima raugti žiemai. Lapus reikia sugrūsti į stiklinį ar molinį indą ir užpilti sūrymu. Santykis daugmaž 1 litras vandens ir 1 šaukštas druskos. Keletą dienų laikyti kambaryje šiltai, po to išnešti į vėsią patalpą.
Įvairius augalus taip pat galima marinuoti, sūdyti – tik duok fantazijai pasireikšti… Na, šįkart linkime išsirinkti bent vieną iš trijų aukščiau aptartų būdų ir pabandyti išsaugoti pavasarinių vitaminų dozę žiemai 😉
Na, o kituose straipsniuose aptarsime, kokių įdomybių galima pasigaminti iš pavasarinių žolelių, kad sveiki pradėtumėme terasų sezoną ir turėtumėte “paruoštukų” grilio patiekalams gardinti.
Su šiltais linkėjimais,
Tekstą ruošė: Inga Skirmantienė
Redagavo: Saulė Skirmantienė
P.S. Dalis nuotraukų yra iš Canva.com